Žinote, niekada net nesvarsčiau ekstrakcijos mechanikos idėjos, bet matau, kad psilocinas labai gerai tirpsta etanolyje ir vos tirpsta vandenyje, taigi tai yra bazinė ekstrakcija, naudojant alkoholį ir akivaizdu, kad tai būtų prastas ekstrakcijos tirpiklio pasirinkimas (bazei), tada yra psilocinas fosfatinis esteris, jis tirpsta vandenyje, vos tirpsta etanolyje ir yra stabilus ir, remiantis keliais patikimais aprašymais, sudaro kristalus.
Manau, kad fumerato ar kitos rūgšties druska taip pat būtų tirpi vandenyje ir taip pat sudarytų kristalus, o tai būtų ekstrakcija "tiesiai į rūgštį". Tai verčia susimąstyti. Akivaizdu, kad atlikus 2 ištraukimus su etanoliu, norėtumėte arba neutralizuoti fosfatą, arba atlikti ekstrakciją vandeniu. Visada atlikdavau vandens ekstrakciją 3 kartus, o kai jis patekdavo į alkoholį, kai juos sujungdavau, pasidarydavo drumstas, neskanus purvo kokteilis.
TĄ PAT SENĄ kartą man teko susidurti su didžiųjų juokdarių (tuo metu tai buvo Gymnopilus spectacles, bet neseniai buvo atlikta daug genetinių darbų apie šią gentį, kurių neskaičiau), kurie yra aktyvūs JAV ir mėlynuoja žaliai, bet europinis atitikmuo Gymnopilus junonius nėra aktyvus. Šiaip ar taip, tuo metu buvau neturtingas, bet Gymnopilus yra žinomi kaip kartūs, todėl išdžiovinau juos dehidratoriuje ir atlikau vandens ekstrakciją iš 45 gramų sausų (atitinka 1 svarą šviežių), nes pranešama, kad jie nėra labai stiprūs. Pirmą valandą gulėjau ant sofos ir jaučiausi taip, tarsi mane po visą kūną badytų karštais pagaliukais, kol iš tiesų turėjau sąžiningą kelionę, prilygstančią 3-4 gramams cubensis. Tai buvo sunkūs laikai. NESUPRANTU, apie psilocibino grybus turiu daugiau neigiamų nei teigiamų istorijų. Per daug jais piktnaudžiavau. Išgėręs jų antradienį sėdėdavau namuose, gerdavau alų ir žiūrėdavau televizorių. Pirmaisiais metais, kai sėkmingai auginau grybus, suklupau tikriausiai 75 kartus. Siūlau grybus pasilikti ypatingoms progoms, daugiausiai kelis kartus per metus.
Ekstrakcija yra neabejotinai tinkamas būdas. Ateina per 20 minučių, užuot laukus valandą. Grybuose yra daug chitozano, omarų šarvų. Kuriuos sunku virškinti ir dėl kurių gali skaudėti pilvą arba viduriuoti, o tai yra labai blogai, kai keliaujate. Nevalgyti vaisiakūnių kūnelių (kai kas sako, kad sporokarpų) yra puikus planas. Daug žmonių išbandė P.cubensis atmainas, kurias lengva auginti, bet thr stipresnės medieną mėgstančios rūšys yra daug kietesnės ir baisaus skonio. Tarsi valgytumėt katės šlapimu sudrėkintas šakeles. Reikia labai norėti, kad suvalgytum kelis gramus šių produktų.